Šiandien norėčiau kartu su jumis pasigilinti į Viešpaties Jėzaus gimimo prasmę, į tai ką iš tiesų reiškia įvykis, kurį šiomis dienomis išgyvename tikėjime ir Bažnyčios švenčiamose apeigose, sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas kalėdinio laikotarpio trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę.
Mūsų laikais, ypač Europoje, matome tam tikrą Kalėdų „išsigimimą“: tariamai iš pagarbos nekrikščionims, o iš tiesų siekiant marginalizuoti tikėjimą, iš šios šventės pašalinamos bet kokios užuominos apie Jėzaus gimimą. Bet iš tiesų juk šis įvykis yra vienintelės tikros Kalėdos. Be Jėzaus nėra Kalėdų! Tai gali būti šventė, bet ne Kalėdos. Jei Jėzus yra centre, tuomet ir visa kita – šviesos, garsai, įvairios vietinės tradicijos, šventiniai patiekalai, viskas kuria šventės atmosferą. Jei atimame Jėzų, šviesa užgęsta, viskas pasidaro dirbtina, netikra.
Sekdami Bažnyčios balsu, kaip Evangelijoje minimi piemenys, mes einame ieškoti tikros šviesos; einame ieškoti Jėzaus, kuris tapęs panašus į mus, mums apsireiškia stebinančiu būdu: jį pagimdė tvartelyje niekam nežinoma vargšė mergaitė. Pasaulis to nepastebėjo, tačiau dangaus angelai džiūgavo. Panašiai Dievo Sūnus apsireiškia ir mums šiandien. Jis ateina kaip Dievo dovana žmonijai, sukaustytai gilaus miego. Ir šiandien žmonėms mielesnė tamsa, nes šviesoje būtų atskleisti visi tie darbai ir visos tos mintys, dėl kurių reikėtų rausti ir klausytis sąžinės priekaištų. Tad geriau pasilikti tamsoje, kad nereikėtų keisti savo klaidingų įpročių.
Galime save klausti – ką gi reiškia priimti Dievo dovaną, kuri yra Jėzus? Jis savo gyvenimu mus moko, jog tai visų pirma reiškia, kad mes turime tapti dovana žmonėms, kuriuos kasdien sutinkame savo kelyje.
Štai kodėl per Kalėdas keičiamės dovanomis. Mums padovanota tikroji dovana yra Jėzus. Kaip jis, ir mes norime būti dovana kitiems. O kadangi mes norime būti dovana kitiems, keičiamės dovanomis. Tai ženklas, tai išraiška tos laikysenos, kurios Jėzus mus moko. Jis, Tėvo atsiųstas, yra dovana mums ir mes esame dovanos kitiems.
Apaštalas Paulius mums duoda labai paprastą raktą, padedantį suprasti šio slėpinio prasmę. Jis sako: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje“ (Tit 2,11-12). Dievo malonė mums „pasirodė“ Jėzuje, Dievo veide, kuris gimė iš Mergelės Marijos kaip visi šio pasaulio vaikai. Tačiau jis yra kilęs ne iš „šios žemės“, bet iš „Dagaus“, iš Dievo. Dievo Sūnaus įsikūnijimu mums prasidėjo naujas gyvenimas, kurio pagrindas yra ne egoizmas, bet meilė. Jėzaus gimimas tai pati didžiausia mums suteikta dangiškojo Tėvo dovana.
Ir galiausiai, - sakė popiežius, - dar vienas dalykas: Kalėdose matome kaip šio pasaulio galingųjų valdomą žmogaus istoriją aplanko Dievo istorija. Dievas į ją įtraukia tuos, kurie buvę nustumti į visuomenės gyvenimo paribius. Jie tampa pagrindiniais šios dovanos adresatais. Pirmiausia jiems skirta ši dovana – Jėzaus atnešta išganymas. Su mažutėliais ir atstumtaisiais Jėzus užmezga draugystę, kuri tęsiasi laike ir kuri teikia geresnio rytojaus viltį. Šiuos žmones, kuriems atstovauja Betliejaus piemenys, „nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa“ (Lk 2,9). Jie buvo atstumti, į juos buvo žiūrima su panieka, jie nebuvo gerbiami, ir būtent jie pirmieji išgirdo didžiąją žinią. Su jais, mažutėliais ir paniekintais, Jėzus susidraugavo. Jiems pasirodė šviesa, rodanti kelią į Betliejų. Su jais Dievas visais laikais nori kurti naują pasaulį, kuriame nebūtų atstumtų, engiamų, stokojančių žmonių.
Brangieji broliai ir seserys, ypač šiomis dienomis atverkime protus ir širdis didžiajai Dievo dovanai, - sakė Šventasis Tėvas. Dievas mums dovanoja Jėzų. Jei jį priimsime, ir mes galėsime tapti dovanomis kitiems, ypač tiems, kas nesulaukia kitų dėmesio ir švelnumo. Kiek daug yra žmonių, kurie yra nepatyrę kitų gerumo ir meilės. Kalėdos teskatina mus su jais dalytis. Šitaip Jėzus vėl gims mūsų gyvenimuose ir per mus jis bus išganymo dovana mažutėliams ir atstumtiesiems. (Vatikano radijas)
